Nemenčinės Gedimino gimnazijos 5-10 klasių mokiniai, ruošdamiesi paminėti Gedulo ir Vilties dienos 80-ties metų sukaktį, vykdė istorinį tyrimą-projektą „Mano krašto kankiniai – tremtiniai“. Jo metu mokiniai rinko istorinę medžiagą apie Lietuvos gyventojų 1940-1952 m. trėmimus.
Tyrimo dalyviai, apklausę savo artimuosius, sužinojo, kad trėmimai neaplenkė ir jų giminės. Gintarė Stankevičiūtė, IIbG klasės mokinė, papasakojo, kad jos močiutė Silva Prusak gimė tremtyje. Ji su anūke mielai pasidalijo vaikystės prisiminimais bei nuotraukomis.
Ieva Rudolytė, IIa G klasės mokinė, papasakojo apie prosenelį Petrą Sprindį, kuris tremtyje išbuvo 10 metų. Aleksandras Jakaitis, 7b klasės mokinys, papasakojo apie savo senelį Praną Jakaitį, kuris dalyvavo pogrindinėje veikloje bei buvo partizanas. Jis buvo ištremtas ne už šią veiklą, bet pateko į SSRS valdžios sudarytus sąrašus ir buvo deportuotas. Visi šie tremtiniai sulaukė reabilitacijos ir grįžo į tėvynę. Buvo ir liūdnų pasakojimų. Jana Sapožnikova, 7a klasės mokinė, sužinojo iš artimųjų, kad buvo ištremtas jos prosenelis. Praėjus vieneriems metams po jo deportacijos, šeimą pasiekė žinia, kad tremtyje jis mirė.
Įkvėpti šių pasakojimų, mokiniai kūrė, piešė piešinius apie trėmimus. Šie piešiniai skirti pilietinei iniciatyvai „Gyvybės medis“. Na, o septintokės Eimantė Veličkaitė ir Oksana Petrauskaitė parašė rašinį, įkvėptą tremtinių atsiminimų. Jos rašo, kad istorijos atsiminimai yra trapūs. Ir mūsų garbinga senelių ir prosenelių atmintis liudija, kad lietuviai buvo stipresni ir ištvermingesni nei svetimšaliai, kurie juos trėmė ir išnaudojo. Jie dirbo sunkius darbus, kentė badą, skurdą, šaltį, bet tremtiniai nepamiršo kurti eilėraščių, dainuoti, piešti, švęsti švenčių. Jie atsitiesė. Ta stipri dvasia yra pavyzdys ateinančioms kartoms.
Projekto organizatorė istorijos mokytoja Rita Vainovskaja
Paskutinis atnaujinimas 2021 1 liepos – Nemenčinės Gedimino gimnazija
