Non scholae sed vitae discimus

Informacija kiekvienam 21 a. Žmogui

Kas yra įtraukusis ugdymas?

Gyvendami 21 a. keičiame požiūrį ir vertybines nuostatas. Pasaulis keičiasi. Jis tampa atviresnis ir pagarbus įvairovei, o ne rūšiuojantis žmones pagal išorinius, kultūrinius ar gebėjimų skirtumus. Tai užtikrina teisės aktai.
Jau daugiau kaip 20 m. pasaulyje įgyvendinama inkliuzijos politika. Mokyklose diegiamas įtraukusis (inkliuzinis) ugdymas. Žodžiams ,,invalidas“, ,,nesugeba“ nėra vietos šiuolaikinėje visuomenėje, jeigu sudaromos visos sąlygos kiekvienam siekti asmeninių ir bendrų tikslų, jaustis saugiai, būti gerbiamam, būti bendruomenės dalimi ir realizuoti save.

2. Kliūtys turi būti šalinamos.

Pavyzdžiui, žmogus neįgaliojo vežimėlyje bus neįgalus, jeigu prie pastatų nebus įrengti pandusai, nebus liftų jų viduje. Tai gali būti kliūtis jo dalyvavimui pamokose, paskaitose, jo galimybei dirbti mėgstamą darbą. Pašalinus kliūtį, žmogus gali tapti aktyviu visuomenės nariu. Vadinasi, svarbu tai, ką žmogus gali, o ne tai, ko negali. Inkliuzijai itin svarbus universalus dizainas, kuomet projektuojama aplinka prieinama ir tinkama kiekvienam žmogui. Ši sąvoka buvo pritaikyta ir ugdymo srityje: kliūtis dalyvavimui švietime ir mokymuisi, kurias patiria vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, šalina universalus ugdymo dizainas. Didžiausia kliūtis vis tik yra segreguojantis požiūris (noras atskirti ar faktinis atskyrimas nuo bendruomenės).

3. Įtraukusis ugdymas mokykloje yra pasiruošimas realiam gyvenimui įvairialypėje visuomenėje. To mokomasi bendraamžiams pažįstant vieniems kitų skirtybes.

Kiekvienas mokinys turi stipriąsias puses (gebėjimus, interesus ir t.t.), kuriomis reikia pasikliauti mokant jį ir jam mokantis. Mokymosi sunkumus galima apeiti suteikiant efektyvią švietimo pagalbą (metodai, būdai, mokymo priemonės). Būtina padėti vaikui patirti sėkmę, didinti jo motyvaciją mokytis. Nesuklysime sakydami, kad nuoširdžiai pasiruošusi priimti įvairių galimybių mokinius mokyklos bendruomenė (mokytojai, tėvai, bendraamžiai) gali būti vadinama gera mokykla.

4. „Geros mokyklos“ koncepcija (2015) – ne fantastikos žanras.

Gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Bendrojo ugdymo mokykla gali tenkinti įvairius. KIEKVIENO mokinio poreikius siekiant užsibrėžtų ugdymo tikslų.

5. Įtraukusis ugdymas skatina mokytojus bendradarbiauti, tobulintis ir mokytis visą gyvenimą. Visos bendruomenės nariai (mokytojai, tėvai, mokiniai) mokosi vieni iš kitų. Svarbiausia, ko išmoko įtraukiojo ugdymo aplinka – tai humaniški ir tolerantiški santykiai.